Vainuto seniūnija

ISTORIJA IR DABARTIS 

Herbas Vainutui buvo suteiktas 1792 m. balandžio 12 d. Stanislovo Augusto Poniatovskio. Dabartinis herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. gruodžio 7 d.

Remiantis archeologiniais tyrinėjimais I tūkstantmetyje teritorijoje jau buvo gyvenviečių. XIV a. per ją žygiuodavo kryžiuočiai plėšti žemaičių ir lietuviųXVI a. pabaigoje žemė priklausė LDK valstybinei žemės valdai. 1779 m. karaliaus Stanislovo Augusto privilegija 50-čiai metų buvo išnuomota grafui Mykolui Ronikeriui.

Iki 1867 m. gyventojai dirbo Vainuto, Žvingių dvaruose, nuo 1867 m. iki XX a. 5-tojo dešimtmečio pabaigos – savo išpirktose žemėse, nuo XX a. 5-tojo dešimtmečio pabaigos kurį laiką – „Gegužės Pirmosios“, „Kivylių“, „Gorainių“, „Už Taiką“ kolūkiuose, vėliau – „Vainuto“, „Kivylių“ ir „Bikavėnų“ tarybiniuose ūkiuose.

1992 m. vietoj tarybinių ūkių susikūrė smulkios žemės ūkio bendrovės, kurios po kelerių metų iširo ir gyventojai pradėjo ūkininkauti savo atgautose žemėse atskirai.

1994 ar 1995 m. įsteigta Vainuto seniūnija.

 

SENIŪNIJOS TERITORJOJE GIMĖ ŠIE ŽYMŪS ŽMONĖS 

 

LANKYTINOS VIETOS:

Seniūnijoje kaip kultūrinis paminklas yra lankoma Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurios šventoriuje pastatytas koplytstulpis, skirtas bažnyčios 400 metų jubiliejui atminti, yra Atgimimo ąžuolynas, Lazduonėnų piliakalnis, Vytauto ir Angelės Raukčių margučių muziejus Balčių kaime.Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 100-mečio proga pastatytas koplytstulpis Bikavėnų kaime; 1918-1920 metų Nepriklausomybės kovų Vainuto valsčiaus Vyties kryžiaus savanoriams atminti pastatytas paminklas Vainuto miestelyje. Vainuto miestelyje savo veiklą pradėjo kavinės ,,Ūta” ir ,,Ąžuola”.

 

TRADICINĖS ŠVENTĖS

Birželio pirmą šeštadienį Vasaros šventė Balčių kaime, Joninių šventė Vainuto miestelyje, Oninių šventė Gorainių kaime ir tarptautinis folkloro festivalis „Grajikit, Bikavos žiogeliai“ Bikavėnuose.

Galima pasigrožėti Vainuto miesteliu, nes jis gražus ir tvarkingas, kurio centrą puošia Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, aplankyti Lazduonėnų piliakalnį bei jo įspūdingą gamtą, pro Bikavėnų kaimą tekančia Jūros upe galima paplaukioti baidarėmis turistine - pažintine trasa.

 

KNYGOS APIE VAINUTĄ:

Vytautas Laurinaitis „Vainutas“ (Vainuto miestelio istorija). Leidimo metai -1996

Algimantas Liekis  „Vainutas“ (Atsiminimai, biografijos, istorija). Leidimo metai - 2006.

Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. Vilnius, 2007, t. 3, p. 646-648. 2. VšĮ "Maceva". Litvakų kapinių katalogas. Vainuto žydų kapinės.

Chaimas Bergmanas. Šilutės rajono žydų bendruomenės žūtis Antrojo pasaulinio karo metais. Prieiga per internetą: http://www.silaine.lt/2010/2010-04-14/Holokaustas-10-04-14.htm